Meškų sodas

Šįryt AlAl išrado baltų meškų chorą, dainuojantį lopšines vaikams. Štai kokia stipri meškiukų medija!

Oi, jūs meškos meškos! Kaip jūs, juodos ir kudlotos, dievybių įsikūnijimas, baisios ir vardu nevadinamos ("med-ved" paslėptos), virtote lėtapėdžiais ir kvailokais pasakų personažais? Iš kur atsirado meškiukai pušyne? Kaip žaislų pramonė atrado švelniavilnius Teddy? Meškiukas apkabinęs vaiką, vaikas apkabinęs meškiuką… Ar nenukrečia šiurpas pagalvojus?

Meška yra pavojingas žvėris! Žiūrėti dr. Sodeikos rekomenduotą „Žmogų-grizlį“, o po to apkabinti Sašą ir klausyti naujo „Grizzly Bear“ albumo.

Lyrika, mano širdie, lyrika… Jei meškiukai yra medija, jie turi ne tik konstruoti naują realybę, bet ir dauginti tas realybes (ar tiesas — čia jau kaip tarsi). Kaip naudojant meškiukų mediją judėti į priekį? Reikia pagalvoti. Tačiau viena tikra — jei jau žaisiu mediavirusu, tai tikrai šituo, švelniavilniu. Tinka jis man: savo vaikiškumu, nerimtumu. Meškiukų medija nepretenzinga, neverčia polemizuoti su filosofais, bet ir nedraudžia to! Meškiukų medija idealiai tinka mano nuostatai, su kuria atėjau į filosofiją: disciplinuotas mąstymas, mąstymo higiena. Dr. Čepulis imasi religijos, kad studentams duotų — ne, ne atskaitos, gal… atrankos? — tašką. Man, universitetinei nemokšai, užteks meškiukų.

Beje, dėl to disciplinuoto mąstymo, dėl kurio filosofijos antrakursis nudelbtų žvilgsnį ir persėstų prie kito stalelio… Man svarbus tas dalinis apibrėžimas. Jis apibūdina ne tiek filosofiją, kiek mano būseną joje. Mano poreikį vėl pradėti mąstyti, įveikti socialinio ir techninio išsilavinimo sukurtą barjerą. Tarkim taip: aš vis dar noriu būti amatininke, bet nenoriu ištirpti gildijoje, mano širdie.

I.I.Šiškino „Rytas pušyne“	Interneto meistrelio (gal D.Čerkasovo) perdirbinys