Meškos balsas

Balsas.cc yra skirtas mergaitėms pasriūbauti. Toms mergaitėms, kurios įprato būti protingiausiomis ir viską žinančiomis. Aplankau Balsą, ir ką? Nesuprantama, painu, klaidu. O kur paprasčiau, tai per standartinį mokslinį kanceliaritą vis tiek neįsmunku. Arba įsmunku… Iki kaklo. Ir nerandu, per kokią enciklopediją išbristi iš tos velnio pelkės.

Nuo šios meškaligės padeda dr. Sodeikos paskaitos. Tik dr. Sodeika su meškiukais draugauja ketvirtadieniais. O aš ketvirtadieniais draugauju su nuobodžiais informatikais. Tenka keisti medų degutu. Nors gal ne ten medus, kur bitės suka? Jei jau į filosofiją ateinu su šiuolaikinės chirurgijos principais, tai gal geriau pradėti nuo nešvarios medijos? Kad išmokčiau higienos.

O Balsas, kad ir klaidus, tačiau tirštas informacinis buljonas. Taip jau nutinka: užsikabinu už vienos sąvokos, ir kad pradeda rastis organizmai, nespėju gaudyti. Kad ir Žižekas atplaukęs su Bunueliu. Ir besitempiantis Adorno. Adorno sumuojamas su Benjaminu ir pabraukiamas Debord. Žmonės paniškai bijo šablonų, bet kuo blogi šablonai, leidžiantys išpjauti iš aplinkos (na, gerai, Interneto) tokius pamišėliškus dalykus? Kas įdomu: jų būvimas linksmina, jų skaitymas perpildo ir apsunkina.

Ir vis tik skaitau. Lėtai, sunkiai, bet skaitau. Nors numatomos viso to žinių kaupimo lubos — profaniškas filosofinių primityvų supratimas, net neišmokstant jais operuoti. O neprofesionalumas mane vis dar erzina. Tai nehigieniška! Ypač jei imamės statyti analogijas. Naudojant elementarią loginę magiją, galima sukeisti sąvokas vietomis ir pasiekti teisingą teiginį. Tačiau dažniau visa graži draugija pasiklysta predikatuose su netinkamai apibrėžtomis kintamųjų ribomis. Ir tai vargina.

Higieniška mintis — aiškaus kontūro, nustatytu pradžios ir pabaigos tašku. O visa kita — nuo Nykos-Niliūno, mano širdie…