Ne tik poezija nėra nėrinių rūšis. Nėrimas, mano širdie, yra amatas. Poezija nėra amatas. Kinas nėra amatas. Nors buvo ir kada nors vėl bus. O tuo tarpu vąšelio ir kino kameros meistrai gadina juostas bei dvd, kad parodytų dvasingumo išsiilgusiems viduriniosios klasės atstovams paukščių migravimą ir nuogą moterį su leopardu. Kinas nėra amatas? Moteris su leopardu ir gulbės ežere yra.
Fricke, Colbert, Perrin ir co. burtažodis yra „meditatyvus“. O jei meditatyvus, tai ir gilus… šnabžda ezoterikos išsekinta siela. Tik, mano širdie, ar visa, kas neleidžia mąstyti, yra meditatyvu? Tada popietinė ašaringų melodramų sesija yra reikšminga dvasinė praktika, aha.
Ir štai kas man nesuprantama: prof. Kuprevičius įkalė tokį monumentalų riboženklį pop kultūrai! Nežinau, ar šis riboženklis iš tiesų toks jau vienareikšmiškas, bet ką jau čia. Jis yra. Laikas, mano širdie, arba pramoga ir rūpestis — tokia perskirtis. Tik nepaaiškino prof. Kuprevičius, kur pabėga Fricke chronos. O juk jis pabėga! Nuslysta su visu rankų darbo puošnumu, atimančiu žadą. Kaip tik šią bežadę būseną Kino medijose ir pavadino meditatyvumu. Tik… nuo velnio visa tai, mano širdie. Gražumai — tai ne grožis. Atmink: negalvoti apie baltą meškiuką! Gal padės.