Ežiukas rūkė

Tas ežiukas rūkė ir rūkė. O kai rūko, tai išsliūkina vėlų vakarą į skersgatvį dūminti, spardo skardines. Ten tik — capt! — šalta letena už širdies! Ir balsas griaudėja: ar man pasižadėsi?

Tai meškiukas linksminasi.

O po metų, kitų… ištinka istorija. Visi nuskaidrėja ir pakyla į dangų.