Infofantomų maištas

Na ir tirštame informaciniame buljone mes gyvename, mano širdie! Chaotiško bitukų judėjimo triukšme neatpažįstamos nei naujos meno kryptys, nei seni geri avangardo paminklai. Jei sukryžiuočiau akis, gal ką ir įžiūrėčiau. Infofantomą — tiek pat panašų į Schwitters, kiek ir į Banksy. Mokantys atspėti fantomo vardą yra šamanai, futuristai, ateities kūrėjai. Ir todėl be galo norisi rezonuoti. Tik, mano širdie, vardo spėjimas yra kabojimas ant meškos plauko. Sakmiškas, mitiškas veiksmas, kuriame spėjantysis ištirpsta. Ir koks skirtumas, kad kaip tik ant Apyro mergos vyžos apiro?

Bet yra gyvybė ir kitoje Mėnulio pusėje: kartą įvardinta esybė įžiūrima visur. Staiga paaiškėja, kad aplinkui pilna šio filmo gerbėjų. Šio tapytojo paroda tik ką atidaryta artimiausioje galerijoje. O šia programa naudojasi geriausias draugas jau trejus metus. Dar daugiau — suprantu, kad jau seniai vaikštau aplinkui seną gerą infofantomą. Ir tik per stebuklą nesusidūriau su juo kaktomuša. Gal tą akimirką ir pasklindu bitukų kisieliuje? Apakinta intensyvaus informacijos srauto, nepastebėdama nė „mertz“ šešėlio. Tada, mano širdie, reikia išmokti sterilių prisilietimų taktikos, išmokti praleisti pro save kultūrinius virusus. To takaus mąstymo, kuriuo prekiavo MTV, kol idėjos nepasigavo Raškovas ir kiti plepiai. Tai bent slysčiau paviršiumi! Ir neplėštų, neslėgtų savimonės.

Štai koks tirštas informacinis buljonas, kurį srebia rožiniai meškiukai. Toks tirštas, kad taip ir lauki, kada ir kas užgims jame, kada fantomai apaugs kaulais ir mėsa. Labai baisu, mano širdie. Lyg viena sėdėčiau už lėktuvo šturvalo. Pirmą kartą. Ne „Naktinis skrydis“, bet greitas nusileidimas. Todėl meškiukai eis žiūrėti „Человек с кино-аппаратом“. Nes šio infofantomo vakuolės įtartinai mirksi už lango. Ir neaišku, kaip iki šiol suvokiau kino istoriją be jo.