Dr. Čepulis kreivame veidrodyje (1)

Bet aš juk mėgstu struktūras, mano širdie! Kaip aš mėgstu struktūras! Jei koks kalbėtojas yra kada čiupinėjęs nagrinėjamos temos skeletą, tai aš pasiruošus klausyti jo valandų valandas, pasiruošus entuziastingai linksėti ir stebeilytis nušvitusiomis akimis. Taip nutiko, kad 2007 metais grakščiausias struktūras demonstravo dr. Čepulis. Grįždavau jo pasiklausius, ir taip norėdavos pasidalinti atradimais! Taip norėdavos — į vieną ranką plunksną, į kitą — tušą, į trečią — arklą… Ir paišyti, braižyti, rašyti. Sudarinėti naujų erdvių žemėlapius.

Ar bereikia sakyti, kad papasakoti nepavykdavo, tušas išdžiuvo, užrašinėti nebuvo kada? O dabar jau ir pasimiršo visos grožybės. Tik vis tiek — paleisiu meškiukus pasiganyti, lai… Gal ras dar ką?

Ganykla nr.1. Medijos — tai medus ir medis

Jei kuris meškiukas ieškotų medijų, lai žino, kad medija yra medus. Kartą įkišęs leteną į medų, lengvai nenulaižysi. Kartą įkritęs į medų, žinok, jog dabar visur nešiosies medaus kvapą. Medus yra takus ir lipnus. Medus klijuoja meškiukus. Ir visą pasaulį prie jo letenėlių. Iš tiesų sakau, kad meškiukas, nekvepiantis medumi, nėra socialus ir pritapęs šiame pasaulyje. Kiekvienas meškiukas turi atskirti iš kvapo ir spalvos 120 medaus rūšių.

Anot dr. Čepulio, medijos atspindi santykį. Pats žodis „medija“ gali reikšti tarpininką: tarp subjektų, tarp subjekto ir objekto.

Jei kuris kitas meškiukas ieškotų medaus, tai lai žino, kad medijos yra medis. Ypatingas medis, prie kurio meškiukas ilgam sustingsta ir klauso — dūzgia medis ar nedūzgia? Bus medaus ar nebus? Medis, kaip pasakoja mamos meškos, yra pasaulio centras, apjungiantis savyje kosminę tvarką. Ir aišku, kad toks medis gali būti tik meškiuko širdyje.

Anot dr. Čepulio, medija yra ne tik „tarp“, bet ir centre. Lotyniškas „medium“ yra vidurys, vidus. Tai tas centras, kuris būtinas santykiui.

Meškiukui labai svarbu suvokti ryšį tarp medžio ir medaus. Santykį tarp vidaus ir išorės. Vieno be kito nebus. Tik meškiukui lengviau: matydamas medų ir medį, jis nesunkiai gali patikrinti, kad jo letenos prilips prie medžio. O štai mane akina žiniasklaida, per ją nematau nei santykio, nei vidaus. Tarčiau, kad žiniasklaida yra medus, tegu ir su keliom statinėm deguto. Į medį įkelti knieti, aišku, meną. Todėl, kad žiniasklaida kviečia mane pamatyti pasaulį, o menas kviečia mainytis. Šitokie santykio pasikeitimai galėtų būti išorės ir vidaus riboženkliais.

Kita vertus, kaip rašo Eglė Bazaraitė, „eglė yra medis“. Meškiukas yra medis. Ir aš esu medis — tas traukos centras, į kurį juda ir menas, ir žniasklaida. Medžio vardas „logos“. Logos renka lego ir atranda kosmosą. Tokių trejetų galima atrasti begalę. Dar daugiau: kiekvienas logiškai sutvarkytas trejetas tilps į medijų schemą. Va taip, mano širdie:

Vietoje post scriptum:

Sąvoka „naujosios medijos“ kelia įvairių teisingų ir klaidingų asociacijų: nuo šiuolaikinio meno iki technologijų ar žiniasklaidos priemonių. Su jos vartojimu Lietuvoje susijusios dvi problemos: pirmoji kyla dėl neteisingų vertinių iš anglų kalbos vartojimo, antroji, daug svarbesnė, susijusi su šios sąvokos ir jos konteksto lietuviškame kultūros diskurse trūkumu. […]

Angliškas žodis media, dažnai vartojamas kaip anglicizmas lietuviškuose interneto tekstuose ir akademiniuose studentų darbuose, turi dvi prasmes, kurios dažnai painiojamos. Siaurąja prasme angliškas žodis media reiškia „žiniasklaidą“ arba „masines informacijos priemones“. Plačiąja prasme media — tai daugiskaitinė žodžio medium ("mediumas") forma. Kultūriniame kontekste sąvoka „mediumas“ turi daug panašių reikšmių — tai priemonė ar būdas perduoti ir laikyti informaciją, tai tarpininkas ar terpė tarp dviejų ar daugiau komunikacijos dalyvių, o meno kontekste tai meninės išraiškos priemonė ar medžiaga (tapyba, fotografija, videomenas ir t. t.). […]

Kadangi lietuvių kalboje kol kas nėra atitikmens, kultūrinėje spaudoje ir akademiniame pasaulyje dažniausiai vartojama vienaskaitinė forma „mediumas“ ir daugiskaitinė forma „medijos“. Trumpai tariant, šiuolaikinio meno ir apskritai kultūros kontekste mediumas (dgs. medijos) gali būti bet kokia informacijos sklaidos priemonė: nuo ranka piešto piešinio ir mechaninio kino iki elektroninės televizijos, radijo ir interneto.

V. Michelkevičius. Permąstant naująsias medijas. \\ Šiaurės Atėnai, 2004-09-11 nr. 716