Mokslinis darbas?
Doc. dr. R. Bartkus šiandien ketino kalbėti apie kompiuterinę estetiką. Ketino, taip… Bet, bitele mano, paklydo jis tarp citatų ir temų; kaip niekad paklydo — galgi ištiko kas žmogų, kad atėjo nesusikaupęs, pasimetęs, kad nesidžiaugė kalbėdamas keturiems žmonėms (kur ten besidžiaugsi, kai tėvynė laukia septyniolikos!). Doc. dr. R. Bartkus ketino kalbėti…
Bet štai dar kur bėda su doc. dr. R. Bartkum: jis turėtų dėstyti kompiuterijos filosofiją, bet dėsto filosofiją kompiuterijoje. Sakytum, bitele mano, koks skirtumas tarp meškino ir lokio? Nesakyk… Pirmu atveju derėtų informacines technologijas aiškinti iš filosofijos pozicijų, antruoju — aiškinti filosofijos sritis, aktualias informacinėms technologijoms. Taip mes ir vargstame: dirbtinio intelekto temoje aiškinamės, kas yra intelektas, o kompiuterinės estetikos — kas yra estetika. Irgi kelias į Romą, bet šunkeliais.
Teko ieškotis žemėlapių. Aišku, su leviatanais ir vienaragiais, kad netektų masažuoti M. McLuhan. Ir čia mane, kaip aklą vištą per snapą ištiko V. Kinčinaičio knyga „Audiovizualinės kultūros kon/tekstai“. Kad apsidžiaugiau! Rodos, viskas teisinga — ir temos, ir pavyzdžiai. Parsinešiau, skaityt ėmiau… Bet štai kur bėda su V. Kinčinaičiu, bitele mano, ši knyga jokia ne monografija. Ir gal taip net geriau — man juk reikėjo vadovėlio menko protelio meškiukams; tik… kai parašyta juodu ant balto, kad monografija, tai, maniau, pasigausiu įžvalgų, tai pasidžiaugsiu lietuviška mokslinės minties raida medijų moksluose!
V. Kinčinaitis. „Audiovizualinės kultūros kon/tekstai“
Kur gi ne. „Audiovizualinės kultūros kon/tekstai“ yra referatas, kompendiumas, pagalbinė studijų medžiaga, bet tik ne mokslinis darbas. Reikia nusilenkti autoriui — jis to neslepia, ir jei nors truputį įdėmiau būčiau perskaičius pratarmę, nereikėtų nukabinti nosies. „Kitų autorių idėjų apžvalgos“, rašo V. Kinčinaitis, ir tai charakterizuoja visą knygą. Ech… Už tai paveikslėlių daug.
Bet štai ką aš pagalvojau tada, susikrimtus, jog neradau mokslinės minties Lietuvoje: pagalvojau, ar įmanomas reikšmingas mokslinis darbas čia, tarp aukštapelkių ir žemapelkių, tarp V. Kinčinaičio, dr. T. Sodeikos ir V. Michelkevičiaus? Dr. T. Sodeika prieš kelias dienas vedė atvirą paskaitą apie M. Heidegger ir būtinybę likti provincijoje. Tai vienas iš gražiausių filosofijos atpirkimo būdų, apie kuriuos girdėjau. Mielas Heidegger, aš melsiuos už tavo valstiečius! Bet, mielas Heidegger, aš nežinau, ar tavo teisybė, kai prakalbu apie medijų mokslus. Jie, tie mokslai, yra toks juslinės pagavos dalykas, toks analitinis mechanizmas, augantis iš technologijų ir meno ekstatinio maišymosi vargšėje girtoje globalaus kaimo sąmonėje, kad be pasikartojančių naujųjų medijų infekcijų meškiukas užmigs žiemos miegu.
Man rodos, Internetas čia menkai padeda. Man rodos, kad infekcijos židiniai ten apmirę, kad visa informacija, jei jau yra Internete, tai yra ir pasenusi. Prieinamos mokslinės idėjos, bitele mano, yra nevirulentiškos. Šiandien aktualūs židiniai išaiškės po 5-10 metų. Ir jei meškiukui toptelėtų, jog Kanados vagantui gyvenasi ne ką lengviau, nes ir jį mielas mokslinės bendruomenės segmentavimasis išsegmentavo į miškų ūkio kolegiją, tai neduočiau meškiukui deserto. Nes net pliušinės galvos turėtų suprasti, kad virusai perduodami įvairiais keliais. Net į miškų ūkio kolegijas. Jei epidemija kyla netoliese.
Maša sako, kad analitikai Lietuvoje dabar nereikalingi. Ir kad Lietuvos universitetuose jų tiesiog neplanuojama ruošti. O gal ir neįmanoma, ką aš žinau. Maša — paslaptinga moteris, aš net jos vardo nežinau. Bet žinau, kad jei mane domintų dar abstraktesni klausimai, jei mane aistringai trauktų tekstas, žodis ir reikšmė, tai eičiau pas ją į VU ir prašyčiau vadovauti magistriniam. Toks ir yra samurajaus kelias, sako Maša, pasirinkti akademinį autoritetą ir kabintis visom keturiom pliušo letenom į mokslo granitą. Paskui doc. dr. ar ne dr., kad tik būtų išmintingas.
Taip, tik kaip pasirinkti? Metai su medijų filosofija parodė, kad ne viskas universitetinėse studijose taip beviltiška. Metai su medijų filosofija parodė, kad ne viskas universitetinėse studijose yra gerai. Ir jei iš tiesų meškiukai žygiuos darniomis gretomis KTU prospektu dirbti mokslinio darbo, tai už studijas būsiu atsakinga tik aš, ir nepasitikėti dėstytojais reikės mokėti kaip ergo sum.
Tuo tarpu reikia parašyti dr. Čepuliui dėl Žižeko ir doc. dr. Bartkui įsiūlyti kitas monadas, nes nuo „Matricos“ medijų studijose mano meškiukai žaliuoja.