Perpaišome V. Kinčinaitį (2)

Man rodos, kad perpaišyti V. Kinčinaičio knygą — labai teisinga mintis, miela mano tėvyne. Mat šioje knygoje neįtikėtinai daug paveikslėlių: jie grūdasi, netelpa ir stelbia vieni kitus. V. Kinčinaitis galėjo padaryti paveikslėlių albumą, tai džiaugsmo būtų mažo proto meškiukams! Juk vis tiek retas paveikslėlis čia tiesiogiai susietas su tekstu.

Nenustebčiau, jei V. Kinčinaitis rašytų blogą. Tai tipiška bloginimo taktika — žūtbūt iliustruoti! Bet ji pasiteisina, ar ne? „Kon/tekstus“ įsigijau kaip tik dėl paveikslėlių. O dabar mėginu pakeisti neadekvačias iliustracijas tinkamomis.

Pirmame skyriuje, „Multimedijos aplinka ir naujieji tapatumai“, V. Kinčinaitis konspektuoja M. Castells. M. Castells man sapnuojasi naktimis — tai jis kaltas, kad užsikabinau už tarpdisciplininių mokslų, tai jį aš metai iš metų citavau referatuose ir kursiniuose. Ir nė karto nei vienos jo knygos neperskaičiau iki galo! Vargšas, vargšas M. Castells! Kaip man dabar patikrinti, ar tai jis, ar V. Kinčinaitis perdeda alfabeto reikšmę? Ar tai jis daugina esybes, įvesdamas dar ir multimedijinės kultūros sąvoką?

Multimedijinė kultūra — tai taip neapibrėžta. Formaliai — šis terminas idealus apibūdinant integruotos komunikacijos transformuotą kultūrą. Bet iš tiesų jis toks retro futuristiškas, nuėjęs į praeitį it koks Gernsback kontinuumas. Šiandien multimedija tvirtai asocijuojama su garsu ir vaizdu. Multimedijos grotuvas/leistuvas, ar ne? Linksmiausia, kad taip suprantama multimedijos sąvoka dubliuoja audiovizualikos sąvoką, bet pastaroji, nors ir siauresnė, skamba gerokai šiuolaikiškiau. Mat mažiau trinta. Ne be reikalo ir V. Kinčinaitis, štai, pradėdamas nuo multimedijos sistemų, savo knygą vis tiek pavadina „Audiovizualinės kultūros kon/tekstai“. Žodžiu, čia praėjo rožinis meškiukas ir tarė, kad „audiovizualinė kultūra“ mūsuose madingesnė. O M. Castells mūsuose tikslesnis. Multimedijinė kultūra — tai kultūra, į kurią paskui vaizdą ir garsą atėjo ir interaktyvumo elementai.

Prasčiau su alfabeto bloga karma. Et, pamenu, dar doc. dr. S.Keturakis pasakojo apie rašto vaidmenį antikinėje kultūroje. Dabar, štai, ir jo rekomenduotą Naoko Yamagatą pavarčiau. Tai va, ne viskas taip paprasta veidrodžių karalystėje. Ir aš dar kartą įsitikinu, kad rašto kultūra užgimė ne kartu su rašto atsiradimu. Jau greičiau — su spaudos. Naujos medijos paplitimas reikalauja laiko. Dabar tas laiko tarpas eksponentiškai traukiasi į akimirką, bet kaip mena meškiukai, globalizacijos procesų pagreitis ne visada buvo toks milžiniškas. Sokrato/Platono pavyzdys rodo, kad raštas jau įsisąmoninamas kaip nauja medija, keičianti autentiškumo suvokimą. Ir kartu rodo, kad raštas dar nedominuoja, dar nelaikomas viršesniu už žodį. Čia viešpatauja pasirodymo — performanso — kultūra. Marš skaityti „Fedro“, žodžiu.

O štai V. Kinčinaičio pristatomas M. Castells nesismulkina. Viskas prasidėjo nuo alfabeto…

Už tai ši schema susieja komunikaciją ir kultūrą, kodą ir turinį. Dar daugiau — čia meškiukai jau išlipa iš pratarmėje sukurtos sąvokų painiavos. Menas, mokslas ir medijos atsistoja į savo vietas ir atiduoda pagarbą kultūrai. Piešiu mažą amžinos istorijos ratą, kuriuo V. Kinčinaitis suka ir kituose skyriuose: nuo atradimo iki įsisąmoninimo, nuo naujųjų medijų iki naujosios kultūros. Tampa suprantami ryšiai tarp pratarmėje įvardintų esybių ir uždaromas ciklas.

Tokia schema universali. Joje nėra jokių procesų, būdingų vien multimedijinei kultūrai. Multimedijinę kultūrą charakterizuoja ne santykis tarp technologijų ir meno, kaip rašo V. Kinčinaitis. Greičiau jau pakitęs komunikacijos pobūdis, pakitusi sistema kodų, kuriais perduodamas kultūros turinys. Multimedijinei komunikacijai būdingas įvairių formų integravimas ir vienos simbolinės aplinkos sukūrimas. Kitaip tariant, virtualios realybės, kurioje menas nebetenka išskirtinio vaidmens. Aišku, kad nuo tokių piktų meškiukų kultūra ima tirpti ir tekėti tarp pirštų.

Kaip literatūros sąraše nurodo V. Kinčinaitis, jis naudojosi šiomis M. Castells knygomis:

• Castells, M. Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra, I tomas. Tinklaveikos visuomenės raida. Vilnius, „Poligrafija ir informatika“, 2005.
• Castells, M. Tapatumo galia, II tomas. Vilnius, „Poligrafija ir informatika“, 2006.