Didžiosios Britanijos animacija

Antrame medijų kurse yra septyniolika mergaičių. Ir mano vargšė galvelė tarp jų susipainiojo. Išties, nebegaliu prisiminti, kuri iš jų pasakojo apie Didžiosios Britanijos animaciją (Agne, tu?). Ir pasakojo dalykus nematytus, negirdėtus. Nutariau pasidėti jos istorijas į meškiukų taupyklę. Bet apie viską nuo pradžių pradžios!

Britų animacijos pradininku laikomas Arthur Melbourne–Cooper. 1899 m. jis sukūrė pirmąjį britų animacinį filmą: „Matches: An Appeal“. Šis animacinis filmas buvo skirtas antrajame būrų kare Pietų Afrikoje dalyvaujantiems britų kariams paremti. Filme vaizduojamas ant lentos rašantis žmogus–degtukas. Žinutėje prašoma paaukoti tam tikrą sumą pinigų — kad kiekvienam kare dalyvaujančiam kareiviui būtų galima nusiųsti po keletą dėžučių degtukų. Kartu su šiuo filmu prasidėjo britų animacijos, kuri pirmaisiais savo gyvavimo dešimtmečiais (maždaug iki 1950–tųjų) buvo naudojama išskirtinai karinės propagandos tikslais, era.

Propagandinė animacija

Pirmasis ir antrasis pasauliniai karai — tai propagandinės animacijos klestėjimo laikotarpis. Pirmojo pasaulinio karo metais atsirado animacijos rūšis, vadinama „lightning sketch“ (eskizinė, etiudinė animacija). Šio stiliaus filmukuose istoriją „pasakoja“ ypatingai greitai piešianti dailininko ranka. Propagandinė animacija pasižymėjo kandumu ir dialogų minimumu. Nesudėtinguose jos siužetuose išjuokiami D. Britanijos priešai: kaizerinė Vokietija, vėliau — Stalinas bei Hitleris. Ši, suaugusiųjų auditorijai skirta animacija rodyta šalies kino teatruose.

Didžiosios Britanijos Informacijos ministerijos propagandinės kampanijos buvo puiki visuomeninės savimonės formavimo priemonė. Jas finansavo Didžiosios Britanijos valdžia. 1941 m. Didžiosios Britanijos viešųjų ryšių ministerija pradėjo visuotinę didaktinio kino kampaniją. Šiam ciklui priklausantys filmai skirti „kariniam“ darbininkų klasės švietimui. Nesudėtingi siužetai civilius skatino visokeriopai remti kariaujančią Didžiosios Britanijos armiją: rūšiuoti šiukšles, neišmesti maisto likučių, susidėvėjusių drabužių ir pan. Kadangi pirmuosius filmus su ministerijos logotipu visuomenė ignoravo, šiam tikslui buvo nuspręsta pasitelkti kur kas patrauklesnę animacijos mediją.

1942 m. Didžiosios Britanijos vyriausybė pradėjo bendradarbiauti su „A Halas-Batchelor Cartoon“ animacijos studija. Tais metais sukurta 9 min. trukmės animacinė juosta: „Dustbin Parade“, kuri Didžiojoje Britanijoje labai išpopuliarėjo, nes joje aiškiai ir nuosekliai parodoma, kaip ir kur galėtų pagelbėti visuotinai vykdomas šiukšlių rūšiavimas. 1943 m. pradėta Didžiosios Britanijos propagandinės animacijos kampanija viduriniuose rytuose. Patraukti į savo pusę arabų šalis Didžiajai Britanijai buvo labai svarbu, nes iš jų britai pirko naftą. Animacinis filmas „Abu’s Dungeon“ pasakoja jauno arabo Abu nuotykius kovojant su piktaisiais naciais — vokiška gyvate ir itališka rupūže. Jam padeda mažas draugiškas tankas, kuris simbolizuoja britų karines pajėgas. Šio animacinio ciklo serijos išverstos į arabų kalbą ir rodytos visame artimųjų rytų regione. Antrojo pasaulinio karo metais „A Halas-Batchelor Cartoon“ studijoje sukurta maždaug 70 panašaus pobūdžio propagandinės animacijos pavyzdžių. Darbas vyko stresinėmis sąlygomis: kurti ir piešti karo metu autoriai privalėjo ypač greitai.

Socialinė propagandinė animacija

1945 m. pasibaigus karui, išrinkta nauja leiboristų vyriausybė, kuri pradėjo vykdyti įvairias socialines reformas. Bet politinių idėjų propaganda buvo ne tokia populiari kaip karinį priešą nugalėti skatinusi animacija. 1948 m. sukurtas trumpų animacinių filmų ciklas, skirtas įvairioms socialinėms reformoms populiarinti. „Charley in new Town“, „Your very good health“, „Charley’s March of Time“, „Charley Junior’s School days“ filmukų herojus Čarlis vyriausybės vykdomos reformoms nepritaria, todėl yra vaizduojamas kaip labai nepatraukli asmenybė. Jis toks atstumiantis, jog net jį piešusi Vera Linnecar vėliau prisipažino be galo nemėgusi šio personažo.

Netiesioginį pokarinės britų visuomenės formavimą vykdė ne tik minėta „A Halas-Batchelor cartoon“, bet ir „The W. M. Larkins studio“. Šioje studijoje savo karjerą pradėjo žymus britų animatorius Bob Godfrey. Čia sukurti animaciniai filmai: „The Tea–Bureau“: tavo geriamos arbatos kokybė atspindi tavo gyvenimo kokybę; „Without Fear“, „The Ballance“ ir kiti.

Maršalo plano ir šaltojo karo laikų propagandinė animacija

1947 m. pradėtas vykdyti bendras Amerikos ir Vakarų Europos rinką skatinantis Maršalo planas. Šio plano populiarinimui amerikiečių užsakymu britų animacijos studijose sukurtos tendencingos animacinės juostos. Pavyzdžiui: „The Shoemaker and the Hatter“ (A Halas-Batchelor cartoon, 1950 m. ), „Without Fear“ (The W. M. Larkins studio).

1952 m. prasidėjo šaltasis karas tarp Rusijos ir JAV. Vienas iš šiame „kare“ naudotų ginklų — animacija. 1954 m. amerikiečių užsakymu britų studija „A Halas-Batchelor cartoon“ ekranizavo G. Orwell novelę „Animal Farm“. Šis kūrinys — tai stalinistinės Rusijos alegorija. Minėtos politinės satyros ekranizacija išversta į daugelį kalbų, tarp jų — ir į rusų. 1956 m. juosta nominuota BAFTA apdovanojimui geriausio animacinio filmo kategorijoje.

Reklaminė animacija

Pasibaigus propagandinės animacijos metui, atsirado reklaminė animacija. 1950 m. įsikūrė pirmoji Didžiosios Britanijos komercinė televizija ITV. 1955 m. Didžiojoje Britanijoje prasidėjo animacinės reklamos era. Nuo tada animacijos studijos dirbo ne pagal valstybės, bet pagal privačių kompanijų užsakymus. Šios rūšies reklama tapo be galo populiari, nes ji labai gerai įsimena, be to, jos herojus nepriklauso jokiai socialinei klasei. Britų animacinės reklamos herojai — žmonių elgseną mėgdžiojantys gyvūnai. Šiuo laikotarpiu atsirado daugybė naujų nedidelių animacijos studijų. Pavyzdžiui, 1976 m. įkurta „Aardman animations“ studija, kurios kuriamose animacinėse reklamose pradėti naudoti paprastų žmonių balsai ir „lip synch“.

Reklama tapo britų popkultūros dalimi. Savo brand’ams sukurti britų animatorius samdė viso pasaulio gamintojai. Įsimintinas 1970 m. sukurtas Cresta Bear reklaminis filmas. 1973 m. sukurta animacinė socialinės reklamos kampanija „Charley says“. Šis filmukų ciklas išrinktas pačia mėgstamiausia britų socialine reklama. „Charley says“ kampanijos filmukai: „Falling in the water“, „Matches“, „Charley’s tea party“, „In the Kitchen“, „Mummy should know“, „Strangers“.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje britų animatoriai pradėjo kurti muzikinius klipus. 1968 m. studijoje „Apple corps“ sukurtas garsusis „Yellow Submarine“. Klipus savo dainoms užsisako garsiausios pasaulio grupės ir atlikėjai: Peter Gabriel, Oasis, Gorillaz ir kiti. Ypatingai originaliu autoriniu stiliumi išgarsėjo Tim Hope, kūręs muzikinius klipus grupei Coldplay.

Vaikiška animacija

Pirmasis „vaikiškos“ animacijos pavyzdys: „Dreams of Toyland“ (Arthur Melbourne–Cooper) sukurtas 1908 m. Savo darbuose autorius stengėsi prikelti miegančio vaiko sapnus. Anot jo, net ir beprasmiais žaislais galima taip manipuliuoti, kad jie atrodytų kaip gyvi. Britų animacijoje virtualios idėjos įgijo fizinį kūną, fantazija atgimė materialiais pavidalais. Ankstyvojoje britų „vaikiškoje“ animacijoje vyravo monstrai ir kalbantys žvėrys.

1950 m. sukurtas pirmasis britų animacinis serialas — „The Saga of Noggin the Nog“. Jo autoriai O. Postgate ir P. Firmin siužetų ieškojo klasikiniuose mituose ir pasakose. 1965-1968 m. rodytas tų pačių autorių sukurtas lėlinės animacijos serialas „Pogles world“. Šiame seriale atkuriamas trijų dimensijų pasaulis. Toks pats apčiuopiamas pasaulis ir 1966 m. rodytame Gordon Murray animaciniame seriale „Camberwick green“. „Camberwick green“ — tai socialiai tikslingos britų visuomenės alegorija. Jau minėti režisieriai P. Firmin, O. Postgate 1969–1974 m. sukūrė animacinį serialą „The Clangers“, irgi lėlinį. Šio animacinio ciklo filmukuose vaizduojamas stebuklingas kosmoso pelių pasaulis, tačiau siužetuose atsispindi ir istoriniai faktai, pvz. skrydis į mėnulį.

Nenuostabu, kad 1969 m. prasidėjo „animacinių žaislų“ pramonės era. Nuo tada britų animacija finansuoja save pati. Beje, 1976–1987 m. rodytas animacinis ciklas „Paddington“ britiškoje sąmonėje įtvirtino pliušinio meškiuko personažą. Serialą režisavo Ivor Wood. Jis sukūrė ir kitą populiarų serialą „The Wombles“, demonstruotą 1973 m. Šio animacinio ciklo herojai propaguoja šiukšlių perdirbimą.

Šios mielos istorijos — tai dar ne visa Didžiosios Britanijos animacija. Britų vaikystės vizija gali būti ir šokiruojanti. Tai įrodo Paul Berry „The Sandman“ (1992 m.), Dave Borthwick „The secret adventures of Tom thumb“ (1993 m.).

Garsūs pavadinimai

Na, ir pabaigai keli britų animacijos pavyzdžiai, iš kurių ši atpažįstama visame pasaulyje. „Danger mouse“ (1981–1992 m.) — tai pirmasis britų serialas, kuris buvo parodytas JAV auditorijai. Raymond Briggs knygos ekranizacija „The Snowman“ (1982 m., rež. Diane Jackson) tapo „vaikiškosios“ animacijos klasika. „Bob the builder“ (1999 m., Keith Chapman) žinomas kaip vienas garsiausių britų animacijos brand’ų. O didžiausio populiarumo sulaukė, aišku, „Aardman animations“ studijos darbai.