Prarado kalbą

Prarado kalbą –
išmoko statyti iš vilnos, vandens ir deguto,
o vis tiek: vaikščiojo it žemę pardavęs,
augino savyje visokius nereikalingus daiktus.
Žmona kartodavo:
- Bijau dėl tavęs.

Per pūgą tyčia liko lauke,
galvą užvertęs žiūrėjo
kažkur virš televizijos bokšto:
miestas atkirstas,
gelbėjimo tarnybos pradės dirbti
po 22 valandų, gal vėliau.

Burnoje, rodos, kirbėjo
kažkokie žodžiai,
bet taip ir liko neištarti.
Ten, kur vėjas nugraužė sniegą,
įšalęs saldainio popierėlis.