Vienas toks
Štazi agentas
paklydo laike,
apsistojo Babilonijoje.
- Vargše mano širdie, -
vis kartodavo.
- Vargše mano širdie!
Babilonijos karalienės plaukuotos kojos,
mano širdie.
Vakar sudaužiau lentelę su geriausiu savo eilėraščiu,
mano širdie.
Išmokiau kareivius keiktis ir lošti kortomis,
mano širdie.
Temstant šventyklos kieme pasakoju anekdotus apie Marksą su Engelsu.
Ir rodos, - viskas gerai,
bet trūksta
naktinių Leipcigo šnaresių ir
radijo taško pypsėjimo, ir
mergaičių, mėgdžiojančių Marlene.
---------------------------------------
Todėl ieškojo nemirtingumo gėlelės,
rado vienos tokios pirklio našlės lūpose.
Po 2600 metų vėl tapo Štazi agentu.
- Nuo šiol aš vadinsiu tave Žižek,
paklydusi mano širdie, -
tarė.
