Man 25.
Aš –
vieniša.
Šaldama vakarais lovoje,
galvoju,
kad viskas kitaip, nei knygose,
kur veikėjai pamilsta
iš pirmo žvilgsnio
ir amžiams.
Ne, aišku,
jiems reikia įveikti
visokias kliūtis...
Jį, ten,
išduoda draugai;
ją –
ištinka amnezija.
Ir ji nebepamena,
kad turi tėvus, katiną,
kad nemokėta už butą,
ir tuoj juos iškeldins
su policija bei antstoliais.
Kaimynai
badys pirštais,
sakys: “Čia toji,
susidėjo su alkoholiku.
Dabar ir pati
pila nuo ryto lig vakaro.”
O ji galvos:
“Blyn, kas nutiko?
Kas nutiko, nū?”
Bet istorija baigsis gerai:
salos ir palmės,
jos maudymosi kostiumėlis
ne didesnis už žiedlapį,
jo stiprios rankos...
Žodžiu, nebegaliu toliau nė skaityti!
Žodžiu, aš dirbu butų ūkyje,
prižiūriu kompiuterių tinklą.
Parašykite man ymeilą
adresu: zuvyte@bu.lt.
Lauksiu.
PS Man 25, vieniša.
