daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-12 00 val.

Senais laikais tarp juodraščio ir švarraščio egzistavo griežta riba. […] Dabar rašytojai dirba asociatyviai, pakrikai, taip, kaip jiems šauna į galvą, ir strūktura rašant nuolat kinta. Elektroninis teksto apdorojimas tiek mąstymo, tiek rašymo būdą, matyt, bus paveikęs labiau, negu nujaučiame, bet kaip būtent, susimąsto nedaugelis. […] Dėl rašymo ir mąstymo stiliaus, kurį skatina elektroninis teksto apdorojimas, „Kapitalą“ sudarantys tomai ir skyriai labiau panėšėtų į vienas ant kito sukrautus blokus negu į organiškus ilgų, nuoseklių ir skausmingų samprotavimų grandis.

[…]

Bet skaitytojui draudžiama gudrauti, t.y. pradėti nuo paskutinio skyriaus. Mat šis celiuliozės gaminys ištikimas tam kultūriniam stiliui, kuriam gresia išnykimas: jis yra linijinis ir kumuliacinis. […] Tema šiuolaikiška, bet forma — apmąstymų esė — tokia nėra, ir galbūt jau po keliasdešimt metų bus laikoma senamadiška. Nors tuo drįsčiau abejoti.

[…] mažėjanti žodžių ribinė vertė — vis menkesnis jų svoris ir vis trumpesnis gyvavimo amžius — yra tipiškas informacinės visuomenės problemų atspindys. Norint pasiekti tą patį rezultatą, tenka taikyti vis stipresnes poveikio priemones.

T. H. Eriksen. „Akimirkos tironija“