daiktas į kišenę įdėtas 2009-06-12 02 val.

Indergaard, Michael — Silicon Alley — the rise and fall of a new media district

I was struck by the use of the term „new media“ as I was just reading Michael Indergaard's (2004) _Silicon Alley: The Rise and Fall of a New Media District_. It doesn't seem too new anymore but he argued that the term ?new media? was particularly attractive to many of the Silicon Alley immigrants as it differentiated them from computer people and further set them apart from Silicon Valley. Many also saw „new media“ as challenging the traditional New York broadcast and publishing powers and having the potential to allow formerly marginalized voices to be heard. I guess those voices are starting to haunt Columbia's J-school.

daiktas į kišenę įdėtas 2009-04-02 03 val.

The jargon-ridden and elliptical style of Derrida and others, so easy to parody, was nevertheless a remarkable achievement. […] In this sense theory and practice did merge for the poststructuralists. Their own writing was not just an exposition of their theory, but the very embodiment of theory. […] At their best, the poststructuralists closed the circle of theory and practice: their theory grew out of practice and returned to inform practice.


What we need is a hybrid, a fusion of the critical stance of cultural theory with the constructive attitude of the visual designer.

Jay David Bolter. „Theory and Practice in New Media Studies“

daiktas į kišenę įdėtas 2009-04-02 02 val.

For Landow and others, hypertext became the electronic realization of poststructuralist theory. Many of the qualities that the poststructuralists had been claiming for print—the instability and the intertextuality of the text, the loss of authority of the author, and the changed relationship between author, text, and reader—were realized in a literal or operational way in the computer.


The point is that film critics were and still are examining a mass medium to which they will not in general make a practical contribution. The same has been true for the critics of radio and television and to some extent even the mass print genres of magazines, newspapers, and trade fiction. […] When cultural studies critics now approach digital media, they often assume that these new media must follow the same pattern of hegemonic production and resistant reception. They look for examples of new media forms that can be characterized as mass media, because they are comfortable with the broadcast model in which the control of the media form is centralized.


Whether qualitative or quantitative, formal theories focus on aspects that are by definition under the control of the designer or producer. Cultural theories place their focus elsewhere. In showing how the weight of global capital defines new media production, a cultural theory seems to be taking control away from the individual designer or producer.

Jay David Bolter. „Theory and Practice in New Media Studies“

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-21 22 val.

Even after reading these articles, I go back to something Dan said in class. It was something along the lines of „new media is like pornography. I can't define it, but I can tell it when I see it.“

CRD701: History and Theory of Communication Technology

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-21 19 val.


M. Mitchell Waldrop.
The Dream Machine : J.C.R. Licklider and the Revolution That Made Computing Personal.
Penguin, 2002.
ISBN: 014200135X


Noah Wardrip-Fruin and Nick Montfort, eds. New Media Reader.
The MIT Press, 2003.
ISBN: 0262232278

Bruce Sterling.
Shaping Things.
The MIT Press. 2005
ISBN: 0262693267

Sylvère Lotringer, Paul Virilio.
The Accident of Art.
Semiotext(e), 2005.
ISBN: 1584350202

Jesper Juul.
Half-Real : Video Games between Real Rules and Fictional Worlds.
The MIT Press (November 1, 2005)
ISBN: 0262101106

Mark B.N. Hansen.
New Philosophy for New Media.
The MIT Press, 2004.
ISBN: 0262083213

VIS242. Theories of Media and New Media
University of California, San Diego
Winter 2006 quarter
Instructor: Dr. Lev Manovich

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-21 19 val.

Required books

  1. Timothy Druckrey, editor. Electronic Culture: Technology & Visual Representation. New York: Aperture, 1997. ISBN: 0893816787
  2. Pierre Levy. Collective Intelligence : Mankind's Emerging World in Cyberspace. New York: Plenum Press, 1997. ISBN: 0306456354
  3. Sadie Plant. Zeros + Ones : Digital Women + the New Technoculture. New York: Doubleday, 1997.

Recommended books

  1. Turkle, Sherry. Life on the Screen: Identity in the Age of the Internet.Touchstone Books, 1997. ISBN: 0684833484
  2. Agre, Philip E. Computation and Human Experience (Learning in Doing). Cambridge Univ Pr, 1997.ISBN: 0521386039
  3. Stone, Allucquere Rosanne. The War of Desire and Technology at the Close of the Mechanical Age. MIT Press, 1996. ISBN: 0262691892
  4. Kroker, Arthur (Editor) and Kroker, Marilouise, editors. Digital Delirium. St. Martin's Press, June 1997. ISBN: 0312172370
  5. Murray, Janet H. Hamlet on the Holodeck : The Future of Narrative in Cyberspace. Free Press, 1997. ISBN: 0684827239
  6. Edwards, Paul. The Closed World: Computers and the Politics of Discourse in Cold War America. The MIT Press, 1996.
  7. Hertz, J.C. Joystick Nation. Little, Brown and Company, 1997.
  8. Negroponte, Nicholas. Being Digital. Alfred A. Knopf, 1995.
  9. Benedict, Michael, editor. Cyberspace: First Steps. The MIT Press, 1991.
  10. Eames, Charles. A Computer Perspective: Background to the Computer Age. Harward University Press, 1990.
  11. Johnson. Interface Culture: How New Technology Transforms the Way we Create and Communicate. HarperCollins, 1997.

VIS237 Graduate Studies in Art Spring 1998
Theories of New Media
Instructor: Dr. Lev Manovich

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-21 19 val.

Edited by Randall Packer and Ken Jordan
Hardcover: 394 pages ;
Publisher: W.W. Norton & Company; ISBN: 0393049795; 1 Ed edition (January 15, 2001)

3. Levy, Pierre. Cyberculture
Paperback: 208 pages ;
Publisher: Univ of Minnesota Pr (Trd); ISBN: 0816636109; (October 2001)

4. Virilio, Paul. Open Sky
Paperback: 144 pages ;
Publisher: Verso Books; ISBN: 1859841813; (August 1997)

5. Kittler, Friedrich. Literature, Media, Information Systems.
Paperback: 208 pages ;
Publisher: Routledge; ISBN: 9057010615; (December 1, 1997)

VIS242. Theories of Media and New Media
UCSD, Fall 2002
Instructor: Dr. Lev Manovich

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-18 00 val.

He who accepts Husserl’s thesis of the necessity to reformulate the basis of science will answer the question in the affirmative. The crisis of science manifests itself, among other things, as a crisis of maps and other models. Almost all of them have been projected from a transcendent, objective viewpoint. They do not store information acquired through phenomenological observation. But this is not all: they do not even store objectively acquired information any longer. Their structural poverty prevents them from absorbing the enormous amount of daily incoming information. The information inflation from which we suffer is the other side of the map crisis. We need new types of maps, if we are to digest the information inflation. As long as we do not have them, more information means more confusion. The incapacity of science to provide us with orientation in the world is an aspect of the crisis of science.


But this information is not only unstorable in present skin maps, but is covered up by such maps and disappears from our vision. As a consequence we are alienated from our skin, (we are not in our own skin, but in an alien one), which means that we are alienated from ourselves and our world. And the more we learn about the skin, the more we are alienated.


The time for traditional philosophy is over. From now on each single step of reflection must be made by collaboration of various disciplines, (“interface reflection”). For instance: the time for traditional philosophical anthropology is over. The interplay of various disciplines will “overcome” it. This paper wanted to show how this might happen, by proposing the elaboration of a skin map. It is, however, characteristic of our situation that this paper itself is still an individual traditional reflection.

Vilem Flusser. Skin

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-12 03 val.

Ir vis dėlto daugelio iš mūsų neapleidžia jausmas, jog kažkas vyksta ne taip. Tačiau taip yra ne dėl linijinės laiko sampratos, priešingai — laiko suvokimas nebėra pakankamai linijiškas.


P. Virilio, kuriam vargu ar galėtume priskirti M. McLuhano optimizmą, mieliau kalba apie „globalų didmiestį“ su jam būdingu anonimiškumu ir dezintegracija, kur visi bendrauja su visais, o iš tikrųjų niekas nebendrauja su niekuo. Šį „virtualų miestą“ valdo informacinė technologija be vėlavimų.

[…] būtų galima ginčytis su tais, kurie pabrėžia interneto ir naikintuvų unikalumą, ir teigti, kad svarbiausi pokyčiai įvyko tada, kai buvo išrastas telegrafas arba garlaivis […] Globali telekomunikacija, paremta vienalaikiškumu, sukuria kitas žmogiškosios būties sąlygas negu visos ankstesnės technologijos. Tačiau elektroninė revoliucija teisėtai laikoma tiesiogine ankstesniųjų naujovių tąsa.

[…] atsirado telegrafo linijos […] Pirmą, bet ne paskutinį kartą pranešimas buvo atskirtas nuo savo fizinio pavidalo. […] „Microsoft“ ir pasaulinio žiniatinklio sėkla buvo pasėta 1838 metais.

T. H. Eriksen. „Akimirkos tironija“

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-12 03 val.

Mikroschemos ir kompiuteriai — tai nauja; visur esančios mobilios telekomunikacijos — nauja; […] ir internetinės visuomenės atsiradimas — istoriškai nauja. […] Bet esmė ne čia. Svarbiausia, ką noriu pasakyti, yra tai, kad iš tikrųjų nėra jokio skirtumo, ar jūs manote, kad šis pasaulis arba kai kurie jo bruožai nauji ar ne. Mano analizė savarankiška. Tai — mūsų pasaulis, Informacijos amžiaus pasaulis.

M. Castells cituojamas pagal T. H. Eriksen. „Akimirkos tironija“

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-12 01 val.

[…] F. Nietzsche`s glaustas, aforistinis „vėlyvasis stilius“ buvo tiesioginis naujosios rašymo technologijos rezultatas. Jis pats viename laiške, rašytame 1882 metais […], minėjo, kad „rašymo įrankiai veikia mūsų mintis“.


Tuo laikotarpiu atliktas Amerikos koledžo studentų tyrimas atskleidė, kad IBM PC vartotojai paprastai pateikdavo geresnius rašto darbus negu „Macintosh“ vartotojai. […] Kontrolinė trylikamečių grupė sugebėjo perskaityti „Macintosh“ rašytus tekstus, bet nesuprato sudėtingesnės PC vartotojų kalbos.

T. H. Eriksen. „Akimirkos tironija“

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-12 00 val.

Senais laikais tarp juodraščio ir švarraščio egzistavo griežta riba. […] Dabar rašytojai dirba asociatyviai, pakrikai, taip, kaip jiems šauna į galvą, ir strūktura rašant nuolat kinta. Elektroninis teksto apdorojimas tiek mąstymo, tiek rašymo būdą, matyt, bus paveikęs labiau, negu nujaučiame, bet kaip būtent, susimąsto nedaugelis. […] Dėl rašymo ir mąstymo stiliaus, kurį skatina elektroninis teksto apdorojimas, „Kapitalą“ sudarantys tomai ir skyriai labiau panėšėtų į vienas ant kito sukrautus blokus negu į organiškus ilgų, nuoseklių ir skausmingų samprotavimų grandis.


Bet skaitytojui draudžiama gudrauti, t.y. pradėti nuo paskutinio skyriaus. Mat šis celiuliozės gaminys ištikimas tam kultūriniam stiliui, kuriam gresia išnykimas: jis yra linijinis ir kumuliacinis. […] Tema šiuolaikiška, bet forma — apmąstymų esė — tokia nėra, ir galbūt jau po keliasdešimt metų bus laikoma senamadiška. Nors tuo drįsčiau abejoti.

[…] mažėjanti žodžių ribinė vertė — vis menkesnis jų svoris ir vis trumpesnis gyvavimo amžius — yra tipiškas informacinės visuomenės problemų atspindys. Norint pasiekti tą patį rezultatą, tenka taikyti vis stipresnes poveikio priemones.

T. H. Eriksen. „Akimirkos tironija“

daiktas į kišenę įdėtas 2009-03-03 14 val.

[…] not to begin on page one and read through to the last word of the volume, but to flick and flit, to find and chase your own hot links, to trace each rhizome, each thread, and to make connections that work for you — to construct your own hypertextual web.

David Bell. Cybercultures reader: a user's guide (Introduction I) // The Cybercultures Reader, edited by David Bell, Barbara M. Kennedy

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-14 20 val.

Key Scholarly Essays

Donna Haraway — A Cyborg Manifesto

Rosi Braidotti — Cyberfeminism with a difference

Stewart Brand — Spacewar: fanatic life and symbolic death among the computer bums

Vannevar Bush — As we may think

Daniel Chandler — Personal home pages and the construction of identities on the web

Mark Poster — Internet and the public sphere

Mark Poster — Postmodern virtualities

N. Katherine Hayles — Excerpt from How We Became Posthuman

New Media: A Critical Introduction

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-14 17 val.

Key Scholars & Researchers in New Media and Technoculture

Alexander Galloway

Donna Haraway

Mimi Ito

Henry Jenkins

Jesper Juul

Bruno Latour

Geert Lovinck

Lev Manovich

T.L. Taylor

Judy Wajcman

New Media: A Critical Introduction

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-14 04 val.

Week 2: Wednesday Sept 5: What Are Media?
Marshall McLuhan, Understanding Media: The Extensions of Man (Cambridge, Mass.: MIT Press, 1994), pp. 3-61.
Mark Hansen, „Media Theory,“ Theory Culture & Society 23(2-3) (2006): 297-306.
Film: Videodrome

Week 3: Wednesday, September 12: What are New Media?
Jay David Bolter and Richard Grusin, Remediation: Understanding New Media, Cambridge, Mass.; MIT University Press, 1999, pp. 2-87; pp. 230-271.
Lev Manovich, The Language of New Media, Cambridge, Mass.; MIT Press, 2001, Introduction and Ch. 1-2, pp. 3-115, and Ch. 5-6, pp 212-333.
N. Katherine Hayles, ‘‘Translating Media: Why We Should Rethink Textuality,’’ Yale Journal of Criticism 16 (2003), pp. 263–90.
N. Katherine Hayles, “Print Is Flat, Code Is Deep: The Importance of Media-Specific Analysis,” Poetics Today, 25:1 (Spring, 2004), pp. 67-90.
N. Katherine Hayles, “Narrating Bits: Encounters between Humans and Intelligent Machines,” Comparative Critical Studies 2.2 (2005):165-90.

…iš studijų programos…

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-10 20 val.

A: I'm in dire need of a basic undergrad new media textbook that has a good collection of foundational essays (such as Manovich, Bush, McLuhan, Jenkins, Bolter and Grusin, et al.), but is not too esoteric or advanced for an entry level undergrad course. The MIT New Media Reader book and Lister's New Media or good, but maybe too much for grad students. Any suggestions?

J: Have you examined Strate, Jacobson, & Gibson's Communication and Cyberspace, 2nd ed. (Hampton, 2003)?

JY: Here's one recently published possibility: Small Tech: The Culture of Digital Tools by Byron Hawk (Editor), David M. Rieder (Editor), Ollie Oviedo (Editor), Univ Of Minnesota Press (2008)

D: It's not a text per se, but it is incredibly useful, and I've included it in several of my intro to communication and media analysis courses: Jarice Harson „24/7: How Cell Phones and the Internet Change the Way We Live, Work and Play.“

B: Hi Antonio — I have just the book for you which I happen to have written. It is being published by Hampton Press and is due to emerge sometime this year. It is entitled Understanding New Media: Extending Marshall McLuhan and it is an update of McLuhan's classic Understanding Media. By Robert K. Logan, PhD […] I just got off the phone with the publisher Barbara Bernstein at Hampton who reported the book will be out in the first quarter of 2009.

MEA mailing list

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-09 23 val.

In this respect media isn’t changing but the candy coated “presentation” layer certainly is. If you put an apple in a box and write Contents: Super Apple on the outside packaging, this may make you question what is inside or for some people, even believe that the apple is in fact, Super. However at the core of the concept, it is still just an apple in a box.


What most people call new media I call updated media.


We could even ask if there is something “fund-a-mentally” new in new media. We are currently reading ‘New Media. An Introduction’ (3rd edition) by Terry Flew. He mentions digitization, convergence, interactivity and networks and networking as the keys to understanding new media.


New media is a victim of nomenclature; it’s new because we say it is.


So the term “new media” is problematic, but perhaps more convenient than “numerically represented, modular, networked, culturally transcoding media.”

…iš komentarų…

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-09 17 val.

Simcult is a culture of instrumentality and nothing but instrumentality. Precisely the lack of any end-in-itself makes it all the more urgent to fabricate ends carefully. Instead of proclaiming the end of technology, we need to refashion the management of ends. End-production is not a terminal condition but is a creative beginning.

The play of the simulacrum creates a lite culture.

Simcult, p. 6

Imagologies: Media Philosophy
By Mark C. Taylor, Esa Saarinen
Published by Routledge, 1994

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-09 17 val.

in a culture of the simulacrum, communicative practice is necessarily theatrical. Electronic media are instrumental in staging an exchange in which the currency of information makes understanding possible.

The only responsible intellectual is one who is wired.

imagology involves a second naivete in which the figural, which has too long been repressed by the conceptual, returns as the medium for understanding and communication. The return of figure disfigures the disfiguration of concepts by reinscribing the imago in the midst of the logos.

a paradox of the imaginary register: the proliferation of images is iconoclastic.

Communicative practices, p. 13

Imagologies: Media Philosophy
By Mark C. Taylor, Esa Saarinen
Published by Routledge, 1994

daiktas į kišenę įdėtas 2009-02-08 22 val.

Karin: The term 'new media' is annoying, because people mostly talk about Internet or games.

Bernadette: I think the term is bullshit, because they aren’t new. What is new?

Melinda: I would have to agree. If I had to define my term, it would be Internet culture. It is important to pay attention to it as it is changing culture, but it is not erasing things. In a way, it is creating a continent of its own, where the results are similar, but the experiences are different to the real thing. Therefore it is not parallel, but something different. Epic fail is another term I come up with.

daiktas į kišenę įdėtas 2008-11-27 15 val.

Kita vertus, mcluhaniška medijų samprata visiems tapo tikru galvosūkiu, nes žymėjo daugiau kūrybišką metaforą nei griežtą teorinę sąvoką. Metafora remiasi reikšmės perkėlimu, jos turinys lieka iki galo neapibrėžtas, daugiaprasmis, atviras. Šia prasme medijas kaip tikrovės aprašymo instrumentą „išsprogdino“ reikšmių perteklius, nepamatuotas lūkestis šia metafora aprašyti visą socialinį lauką. […] Nuosekliai laikantis tokios pozicijos, liktų postmodernizmo išvada — nieko nėra anapus medijų. […]

Lietuvių kalbos žodyne šio žodžio vis dar nėra, tačiau praktikoje jis dažniausiai reiškia šiuolaikines elektronines technologijas, jų kuriamas „erdves“ bei jomis besiremiančias socialines institucijas, kurios įtarpina mūsų kasdienį patyrimą, leidžia laisvai judėti informacijai bei išplečia laiko ir erdvės apribojimų nepaisančios komunikacijos galimybes.


Kita vertus, verslas jau seniai remiasi idėja, jog pirmiausiai reikia paveikti žmogaus emocijas, bazinius psichinius vartojo poreikius. Reikia pripažinti, kad daugeliu atveju mes neketiname ir net nenorime spyriotis išradimų vilionėms. Kitaip tariant, technologinių, elektroninių inovacijų ir naujų komunikacijos priemonių galimybės ir nauda yra didesnės nei suvokiama rizika ar neabejotina žala. Jeano Baudrillardo radikalus polėkis veikiausiai pernelyg sugrėsmino hiperrealybės sklaidos mastą, ženklų dauginimosi nevaldomumą ir simuliakruose tarpstančio žmogaus bejėgiškumą.

Jūratė Kavaliauskaitė. Medijų burbulas

daiktas į kišenę įdėtas 2008-11-27 14 val.

Viena vertus, buvo technoentuziazmas, t.y. galvojimas, kad dabar atsivėrė nepaprastos galimybės ir galima daryti tiesiog viską. Kita reakcija buvo technoskepticizmas, teigęs, jog naujųjų medijų tikslas nėra individų saviraiška — jų tikslas yra efektyvumas ir funkcionalumas.

Šiuo atveju medijos, būdamos efektyvumo vėliavnešės, siekia funkcionaliai tarnauti rinkodaros ar militaristiniams tikslams. Instrumentinis bruožas yra dominuojantis, todėl įdomu stebėti, kaip tai derinasi su meninko individualios saviraiškos alkiu.


Leszekas Kolakowskis sako, kad mūsų laikų ženklas yra tabu išnykimas, vadinasi, virtuali erdvė ir medijos leidžia šiuos tabu išplauti tokiu mastu, jog atsiveria beveik nežabotos laisvės galimybės.


Yra teoretikų, kurie sako, kad mes esame naujieji barbarai. Informaciją intraveniniu būdu gauname tiesiai į gyvybinius organus, tačiau nėra kramtymo, nėra įsiurbimo, yra tik virškinimas.

Arūnas Gelūnas. Medijų burbulas

daiktas į kišenę įdėtas 2008-11-27 14 val.

„Totalitarizmo ištakų“ pratarmėje Hannah Arendt taikliai pastebi „erzinančią nedermę tarp realios moderniojo žmogaus galybės ir jo nesugebėjimo gyventi tame pasaulyje, kurį jis susikūrė savo jėgomis“. Žmogui, kurį šiuolaikinis mokslas apdovanojo beveik neribotomis galiomis keisti pasaulį, jo paties kūrinys kelia siaubą, nes retai, o gal ir niekada, nėra panašus į tokį, koks buvo užmanytas. Primygtinai ne vienoje knygoje ar esė Arendt keliamas klausimas „ką mes darome?“ yra klausimas, ar mes suprantame, kur mus gali nuvesti mūsų pačių projektai.

daiktas į kišenę įdėtas 2008-09-12 00 val.

Digital Salon 2002

While digital art fields does not has a canon of critical texts about the art itself, most people in it are familiar with at least some theoretical texts dealing with the larger topics of digital technology / culture / society. I think that in fact a number of such theoretical texts act as equivalent of canonical critical texts in other art fields. Since I had the limit of ten texts total, I could only include a small sample of such theoretical works. I choose Discourse Networks by Friedrich Kittler (1985; English edition 1990); Cyberspace: First Steps, edited by Michael Benedikt (1991), DJ Culture by Ulf Poshardt (1995; English edition 1998); and Cybertext by Espen Aarseth (1997). But I could have equally well selected books by Katherine Hayles, Sherry Turkle, W.J.T. Mitchell, Paul Virilio, Peter Lunenfeld, Jay David Bolter, Pierre Levy, Geert Lovink, Norman Klein, Vivian Sobchack, Peter Weibel, Slavoj Zizek, Erkki Huhtamo, Margaret Morse, Alex Galloway, Matt Fuller, and many others (and this is just the people who write in English or available in English translation; internationally, the list of brilliant commentators on techno-culture goes on and on.)

daiktas į kišenę įdėtas 2008-09-12 00 val.

Lev Manovich

10 Key Texts on New Media Art, 1970-2000

Digital Salon 2002|

  1. Gene Youngblood, Expanded Cinema (New York: Dulton, 1970).
  2. Jasia Reichardt, The Computer in Art (London: 1971).
  3. Cynthia Goodman, Digital Visions: Computers and Art, (New York: 1987).
  4. Friedrich Kittler, Discourse Networks (Stanford, 1990). (Original German edition 1985).
  5. Michael Benedikt, ed., Cyberspace: First Steps (Cambridge, Mass.: 1991).
  6. Artinctact 1: Artists’ Interactive CD-ROMagazine (Karlsruhe, 1994).
  7. Minna Tarkka et all, eds., The 5th International Symsposium on Electronic Art Catalogue (ISEA), (Helsinki, 1994.)
  8. Peter Weibel et all, eds., Mythos Information: Welcome to the Wired World. Ars Electronica 1995 Festival Catalog, edited by Peter Weibel (Vienna and New York: 1995).
  9. Espen Aarseth, Cybertext: Perspectives on Ergodic Literature (Baltimore: 1997).
  10. Ulf Poschard, DJ Culture (London, 1998). (Original publication in German, 1995).

daiktas į kišenę įdėtas 2008-09-11 23 val.

Nuorodos į naujųjų medijų skaitinius

„Naujųjų medijų skaitinys“ (The New Media Reader), parengtas Noah Wardrip-Fruino ir Nicko Montforto ir išleistas MIT Press. „Naujųjų medijų skaitinys“ yra maždaug 800 puslapių knyga (drauge su kompaktiniu disku), kurioje surinkti straipsniai, pranešimai ir kūrybinės publikacijos, pasirodžiusios nuo naujųjų medijų ištakų susiformavimo penktajame dešimtmetyje iki pasaulinio interneto tinklo (www) susikūrimo.

N. Katherine’os Heyles „Rašančios mašinos“ (Writing Machines) — publikacija, kurioje kvalifikuota elektroninės literatūros kritikė ir drauge iškalbinga jos advokatė pakviečia skaitytojus susipažinti su savo pačios kelione į literatūros daiktiškumą ir technotekstų galimumo pripažinimą.

Josepho Tabbio darbas „Kognityvinės fikcijos“ (Cognitive Fictions), kuriame autorius dėsto savo autopoetines fikcijas šiuolaikinių medijų ekologijos erdvėje.

Davido Weinbergerio publikacija „Nerūpestingai sujungti gabalėliai: suvienyta tinklo teorija“ (Small Pieces Loosely Joined: A Unified Theory of the Web) — skaitmeninės kultūros tyrinėjimai.

daiktas į kišenę įdėtas 2008-09-11 23 val.

Scott Rettberg: naujųjų medijų studijos: keletas nuorodų į naujųjų medijų skaitinius | Balsas

Akademinis naujųjų medijų studijų įsitvirtinimas vyksta tuo pačiu metu įvairiomis kryptimis: jas galima atrasti įtrauktas į vaizduojamųjų menų, komunikacijos mokslų, informatikos, retorikos, žurnalistikos, literatūros ir veikiausiai gal net į kūrybinio rašymo programas. Vienas iš svarbiausių paskutiniųjų metų įvykių buvo Brauno (Brown) universiteto pranešimas apie mokslinę stipendiją elektroninio rašymo studijoms, ilgai lauktas Roberto Cooverio ir Roberto Arellano praėjusiame dešimtmetyje organizuotų elektroninio rašymo dirbtuvių veiklos įvertinimas. Kuomet prieš dešimtmetį naujųjų medijų kūrimas ir tyrinėjimas būtų buvęs įmanomas tik saujelėje mokslinių įstaigų, šiandieną tam atsiranda žymiai daugiau galimybių — ir ne tik Ivy League koledžuose ar aukščiausio lygio institucijose, tokiuose kaip Kolorado, Ajovos ir Los Andželo universitetai, bet net ir pačiuose nuošaliausiuose kampeliuose kaip Baltimorė pietiniame Niudžersyje ir Turku Suomijoje. Man rodos reikšminga ir tai, kad keturi iš septynių autorių, rašančių apžvalgas šiuo klausimu (Chris Funkhouser, Matthew Kirschenbaum, Raine Koskimaa ir aš), šiuo metu dėsto vienus ar kitus naujųjų medijų studijų aspektus — hipertekstą, elektroninį tekstą ar pan., — ir ne kaip eksperimentinius vienkartinius kursus, bet kaip nuolatinius studijų programų komponentus. Naujųjų medijų studijos tampa tokia pat įprasta studijų programa kaip ir britų literatūra.