daiktas į kišenę įdėtas 2008-09-11 23 val.
Akademinis naujųjų medijų studijų įsitvirtinimas vyksta tuo pačiu metu įvairiomis kryptimis: jas galima atrasti įtrauktas į vaizduojamųjų menų, komunikacijos mokslų, informatikos, retorikos, žurnalistikos, literatūros ir veikiausiai gal net į kūrybinio rašymo programas. Vienas iš svarbiausių paskutiniųjų metų įvykių buvo Brauno (Brown) universiteto pranešimas apie mokslinę stipendiją elektroninio rašymo studijoms, ilgai lauktas Roberto Cooverio ir Roberto Arellano praėjusiame dešimtmetyje organizuotų elektroninio rašymo dirbtuvių veiklos įvertinimas. Kuomet prieš dešimtmetį naujųjų medijų kūrimas ir tyrinėjimas būtų buvęs įmanomas tik saujelėje mokslinių įstaigų, šiandieną tam atsiranda žymiai daugiau galimybių — ir ne tik Ivy League koledžuose ar aukščiausio lygio institucijose, tokiuose kaip Kolorado, Ajovos ir Los Andželo universitetai, bet net ir pačiuose nuošaliausiuose kampeliuose kaip Baltimorė pietiniame Niudžersyje ir Turku Suomijoje. Man rodos reikšminga ir tai, kad keturi iš septynių autorių, rašančių apžvalgas šiuo klausimu (Chris Funkhouser, Matthew Kirschenbaum, Raine Koskimaa ir aš), šiuo metu dėsto vienus ar kitus naujųjų medijų studijų aspektus — hipertekstą, elektroninį tekstą ar pan., — ir ne kaip eksperimentinius vienkartinius kursus, bet kaip nuolatinius studijų programų komponentus. Naujųjų medijų studijos tampa tokia pat įprasta studijų programa kaip ir britų literatūra.